Penkialapė (stambiavaisė) akebija
Akebia quinata
Kategorija: | Akebijos | Vijokliniai |
Aukštis (m): | 3.00 - 4.00 |
Plotis (m): | - |
Augimo vieta: | Saulėta |
Naudingumas: | Prieskoninis | Vaistinis |
Dirvožemio tipas: | Derlingas |
Dirvožemio drėgnumas: | Vidutiniškai drėgnas |
Dirvožemio rūgštingumas: | Neutralus (pH 6,1-7) |
Atsparumo zona: | 6 zona |
Penkialapė (stambiavaisė) akebija (Akebia quinata)
Penkialapė akebija – tai pusiau visžalė liana. Ji kilusi iš Japonijos ir Kinijos kalnų. Auga ir 6 zonoje. Auga palyginti sparčiai, pasiekia 3 – 4 metrų aukštį. Lapai šviesiai žali, penkiaskiaučiai, odiniai. Vėlyvą rudenį numeta daug lapų. Gegužės mėnesį pražysta kvapniais, violetinės spalvos žiedais. Žiedai susitelkę į kabančias kekes. Peržydėję žiedai spalio - lapkričio mėnesiais subrandina vaisius. Jie yra valgomi. Vaisiai ankšties formos, kurios prinokusios susprogsta ir išbyra sėklos. Jos smulkios, juodos. Mėgsta saulėtas vietas ar dalinį pavėsį. Dirvožemis derlingas, pralaidus vandeniui. Akebijos sodinamos prie namo sienų, tvorų, atraminių sienelių. Kinijoje akebijos džiovinti lapai vartojami kaip prieskoniai įvairiems patiekalams pagardinti, plikoma arbata, iš džiovintos žievės ar šakelių gaminamas užpilas, kuris vartojamas gydant kvėpavimo takų ligas.