Dviskiautis ginkmedis

Ginko biloba

Kategorija: |

Dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba)

Dviskiautis ginkmedis labiau vertinamas kaip reliktinis, įdomus pažinimo prasme ir legendomis apipintas medis. Jis ypatingas savo puošniais lapais, kokių neturi nei vienas kitas augalas. Lapai vėduokliški, įkirpta viršūne, dviskiaučiai, neplaukuoti, šviesiai žali, storoki, 5 – 10 cm ilgio ir tokio pat pločio, ilgakočiai. Rudenį lapai pagelsta, nusidažo aukso spalva ir prieš žiemą nukrenta. Pirmą kartą šis augalas pražysta 20 – 30 metų amžiaus. Iki 30 - 40 m aukščio užaugantys medžiai gyvena 1000 ir daugiau metų. Jie yra moteriškieji ir vyriškieji. Vyriškųjų medžių laja iš pradžių būna kūgiška, vėliau ritiniška, neplati, apie 5 – 6 m skersmens. Moteriškieji medžiai žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Ginkmedžio vaisius – 2 – 3 cm ilgio, gintarinės spalvos, primena slyvos kaulavaisį. Geriausiai auga saulėtoje, šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Mėgsta vidutinio sunkumo kalkingą, pakankamai drėgną, priesmėlio ir priemolio dirvožemį. Pirmaisiais metais reikia suteikti augalui šešėlį ir žiemai pridengti. Ginkmedis yra retas dekoratyvinis medis, kuris pasižymi gydomosiomis savybėmis, todėl jau nuo senų laikų rytiečiai naudojosi jo gydomosiomis galiomis. Iš medžio lapų gaminamas ekstraktas, kuris medicinoje plačiai naudojamas daugelio ligų gydymui ir profilaktikai.

Susisiekite su mumis

Jeigu norite gauti papildomos informacijos apie šį augalą arba norite jį užsisakyti, maloniai prašome užpildyti ir išsiųsti žemiau pateiktą paklausimo formą.
Jūs taip pat galite atsisiųsti parduodamų augalų asortimentą.